Klounai be sienų

Kas yra klouno terapija?

Klouno terapijos, dar kitaip vadinamos socialine klounada, esmė – reguliarūs klounų apsilankymai pas vaikus:

  • vaikų ligoninėse;
  • vaikų namuose;
  • specialių poreikių turinčių vaikų (pvz. turinčių fizinę ar protinę negalią) ugdymo įstaigose/susibūrimuose;
  • kitose įstaigose, kurios rūpinasi vaikais, turinčiais fizinių, emocinių, elgesio, psichologinių, psichinių negalavimų ar sutrikimų;
  • patiriančius socialinę atskirtį.

 

Klouno terapijos pagrindinis tikslas – skleisti juoką ir džiaugsmą vaikų, esančių sudėtingoje socialinėje situacijoje, aplinkoje.

 

Pagrindiniai klouno terapijos principai:

  • individualus bendravimas su vaikais per jų fantaziją ir vaizduotę;
  • pasirodymų meninės kokybės užtikrinimas;
  • prioritetas ne fiziniam, o emociniam vaiko įsitraukimui į bendravimą su klounu;
  • prisitaikymas prie vaiko kasdienės aplinkos ir poreikių;
  • glaudus bendradarbiavimas su įstaigos, kurioje lankomasi, personalu;
  • vaikų tėvų ir artimųjų įtraukimas.

 

„Klounų be sienų“ pirmieji žingsniai Lietuvoje

Klouno terapijos pradininkai Lietuvoje pasivadino „Klounais be sienų“. „Klounai be sienų“ savo veiklą pradėjo 2010 rugsėjo mėnesį. Projekto koordinatorių Viltautės ir Indrės ilgai brandinta idėja startavo intensyviais klouno terapijos 6 dienų mokymais. Mokymuose dalyvavo teatro edukologijos studentai, improvizacijos trupės IMPRO 241 nariai ir teatro-studijos „Palėpė“ aktoriai, kuriuos su klouno terapija supažindino lektoriai iš Miuncheno, Andreas J. Shantz ir Susanne Wimmer, turintys daugiau nei 10 metų socialinės klounados praktikos.  Dėstytojai jaunuosius aktorius mokė tiek klounados ir improvizacijos, tiek darbo ligoninėse specifikos, psichologiškai juos parengė kaip prisitaikyti prie ligoninės aplinkos ir taisyklių. Jaunieji klounai-aktoriai pradėjo savo darbą Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje ir Vaiko raidos centre, kur sulaukė puikių atsiliepimų iš vaikų, gydytojų ir vaikų tėvelių.

Prasidėjęs kaip bandomasis projektas „Klounai be sienų“ augo ir stiprėjo:
  • 2011 m. „Klounų be sienų“ komanda padvigubėjo, nes buvo surengta naujų klounų atranka ir mokymai su lektore ir ilgamete kloune ligoninėse ir senelių namuose Laura Fernandez (Vokietija);
  • pamažu plečiasi įstaigų, kurias lanko socialiniai klounai, sąrašas;
  • daugėja išvykų į kitus Lietuvos miestus;
  • artimos ateities planuose – plėtra į Lietuvos regionus bei klounų apsilankymai senelių namuose.

„Klounų be sienų“ statistika:

20 socialinių klounų;
Vidutiniškai 300 aplankytų vaikų ligoninėje ir Vaiko raidos centre per vieną mėnesį.

Socialinės klounados efektyvumas yra patvirtintas moksliniais tyrimais ir pripažįstamas pediatrų visame pasaulyje. Čia trumpai pateikiame kelių tyrimų rezultatus. Daugiau informacijos - skyriuje apie socialinę klounadą.

TYRIMAS NR. 1. Tiek pacientai, tiek medicinos darbuotojai  įsitraukdami į klounų kuriamą atmosferą sukuria šiltus santykius. Įrodyta, kad klouno terapija pagerina seselių ir vaikų ilgalaikėje reabilitacijoje santykius: pagerėja komunikacija, palengvinamos derybos ir skyriaus darbuotojų socialinė reikšmė.

TYRIMAS NR. 2. Priešoperacinis nerimas yra labai dažnas tarp vaikų pacientų ir gali tęstis iki 6 mėnesių po pačios operacijos. Šiam efektui išvengti yra taikomi įvairūs prevencijos metodai: nuo tėvų nuolatinio buvimo šalia iki geriamų raminamųjų.  Įrodyta, kad juoko terapija ir profesionalių socialinių klounų buvimas su vaiku prieš operaciją gali pasiekti panašių nerimą mažinančių rezultatų kaip geriamas midazolanas.

TYRIMAS NR.3. Klouno terapija teigiamai veikia vaikus patyrusius psichologines traumas: sumažina baimę, nerimą, vaikai lengviau prisileidžia medicininį personalą, tėvus. Klounas, kuris yra suaugęs, tačiau nekelia grėsmės, ir vaikas sukuria ryšį, kuris padeda jaustis saugiau.

Juoko poveikis sveikatai:
  • Skatina optimizmą
  • Padeda užmiršti problemas ir skausmą
  • Atpalaiduoja 80 raumenų grupių
  • Stiprina širdį
  • Mažina kraujo spaudimą
  • Mažina nerimą
  • Gerina dujų apykaitą
  • Stabdo streso hormonų (kortozino ir adrenalino) gamybą
  • Padeda kovoti su mirtinų ligų sukeliamu stresu
  • Didina endorfinų kiekį, kurie savo ruožtu didina pakantumą skausmui
  • Stiprina imunitetą ir atmintį